SVARBU (o gal ir SVARBIAUSIA) © Šį straipsnį skiriu savo Mylimai Žmonai ❤ – Amžinai Gyvenimo Meilei, be kurios mano Gyvenimo nebūtų. Tiesą sakant, nebūtų ir MAGIJOS PASAULIO. Kai papasakosime pasauliui mūsų ISTORIJĄ, niekas daugiau niekada neabejos MAGIJA… Ačiū Tau, Mano Raganaite! Ačiū Tau, kad turiu kuo Rūpintis, ką Mylėti ir dėl ko Gyventi – Mano Širdis yra ir Tavo Širdis, Mano Kraujas yra ir Tavo Kraujas, Mano Mintys yra ir Tavo Mintys. Tu Mano VISAS GYVENIMAS! MYLIU ir MYLĖSIU TAVE AMŽINAI! ❤
Jei pažvelgtume į kai kurias legendines istorijas apie raganas – nuo senovės mituose aprašomų užkalbėtojų ir žiniuonių iki realių raganų, kurios vaikščiojo mūsų žeme, – pamatytume, kad jos šaukėsi pirmapradžių jėgų.
Jos vadovauja tamsai, mėnuliui, mirčiai ir atgimimui. Per augalus ir žoleles jos bendradarbiauja su žeme, kartais norėdamos gydyti, o kartais norėdamos užburti. Jų valdžioje – nežinomybė, paslaptingumas, už proto ir logikos ribų esančios sritys.
Nepaisant šimtmečius trukusių represijų, raganos išliko ir puikiai klestėjo pačiais įvairiausiais pavidalais. Todėl pristatome jums pačias žinomiausias raganas, kurios suvaidino svarbų vaidmenį formuojant šiuolaikinių raganų amatą ir paliko neišdildomą pėdsaką pasaulyje.
1. Baba Jaga
Pradėkime nuo vienos iš garsiausių slavų folkloro raganų – Babos Jagos (Baba Yaga). Ji gyvuoja nuo seniausių laikų ir iki šiol pasirodo rusų pasakose, aukštyn kojomis apversdama močiutės archetipą.
Su savo kaukolėmis aptverta trobele ant vištos kojų miško glūdumoje ji atrodo gana bauginančiai, tačiau nesusidarykite klaidingo įspūdžio.
Nepaisant to, kad Baba Jaga atrodo labai kraupiai, ji turi labai daug išminties. Ji yra tarsi ta griežta, bet mylinti močiutė, kuri jums padės arba su jumis susipyks, priklausomai nuo jūsų ketinimų.
Baba Jaga nėra piktadarė. Ji turi širdį ir išties ranką tiems, kurie nusipelno jos pagarbos.
Ji jodinėja ant skiedinio, rankoje laikydama grūstuvą, ir gyvena miško gilumoje, kaukolėmis aptvertoje trobelėje, kurią judėti padeda didelės verpstiškos vištų kojos. Ši ragana kelia šiurpą – jos pašėlusį, vėjo blaškomą judėjimą lydi kraują stingdantys riksmai ir dvasių klyksmai. Nepaisant to, jos moralė yra dviprasmiška. Yra žinoma, kad ji padeda valingam herojui jo žygyje, o mažiau laimingą sielą iškepa ir praryja.
2. La Llorona
La Lloronos legenda siekia ispanų kolonijinės Meksikos laikus ir yra viena iš tų istorijų, kurios amžiams išlieka su mumis.
Ji buvo graži moteris, kuri dėl sudaužytos širdies ir beprotybės galiausiai nuskandino savo vaikus. Ją iš karto apėmė gailestis, nes ji suprato, ką reiškė jos poelgis. Užuot radusi ramybę po mirties, ji buvo prakeikta amžinai klajoti po žemę ir desperatiškai ieškoti savo prarastų vaikų.
Tai tarsi pamokanti pasaka, primenanti mums, kokie pavojingi gali būti nekontroliuojamas sielvartas ir neviltis. Štai kodėl žmonės dažnai ją laiko ragana – ji turi antgamtiškų bruožų, pavyzdžiui, pasirodo iš niekur, sukiojasi aplink vandenį, o žmonėms, kurie su ja susiduria, ima krėsti šiurpą.
3. Alice Kyteler
Ši moteris nuo XIII a. pabaigos iki XIV a. pradžios gyveno Airijos Kilkenio mieste, ir nors buvo įtakinga didikė, žmonės niekada nepriėmė jos kaip savos. Greičiausiai dėl jos olandiškos kilmės.
Alisa Kyteler buvo ištekėjusi keturis kartus – šis faktas labai nepatiko tuometinės organizuotos visuomenės už Lamanšo sąsiaurio nariams – nepaisant to, kad visi jos vyrai mirė neaiškiomis aplinkybėmis.
Kai mirė ketvirtasis jos vyras, pasklido gandas, kad, kaip ir visus tris ankstesnius vyrus, ji jį nunuodijo ir naudojo burtus. Be to, santuokos truko įtartinai keistą laikotarpį – pirmoji truko 5, antroji – 6, trečioji – 7, o paskutinioji – 8 metus. Sutapimas? Kilkenio gyventojai ir Alisos vyrų vaikai taip nemanė.
Visi jos vyrų palikuonys palaipsniui apkaltino ją raganavimu ir nuodų naudojimu prieš savo partnerius. Daugėjo kaltinimų gyvūnų aukojimu, šėtono garbinimu bei savo galių naudojimu siekiant manipuliuoti krikščionimis ir juos kontroliuoti.
Bažnyčios valdžia kankino vieną jos tarnaitę Petronelę de Meath, kuri prisipažino raganavusi ir taip įskundė Kyteler. Tyrimui vadovavo vyskupas Ričardas de Ledredas, kuris galiausiai įkalino Alisą, o Kyteler tapo pirmąja airių moterimi, nuteista už raganavimą. 1324 m. ji turėjo būti sudeginta. Tačiau naktį prieš egzekuciją ji nepaaiškinamai dingo iš savo grotuotos kameros ir jos daugiau niekas niekada nematė.
4. Moll Dyer
Ar kada nors girdėjote šį vardą? Jei ne, galbūt matėte filmą „Bleiro ragana“, kuriame ji atliko pagrindinį vaidmenį, tačiau jos niekada nematėte.
Ši tariama Leonardtauno, Merilando valstijos, gyventoja įkvėpė daugybę vietinių istorijų ir filmų. Moll Dyer gyveno XVI a. pabaigoje, o kadangi grupė miestelėnų apkaltino ją raganavimu, vieną žiemos naktį ji buvo išvaryta iš savo namų. Po kelių dienų jos kūnas buvo rastas prišalęs prie didelės uolos.
Tačiau, pasak legendos, jos piktoji dvasia persekioja ir terorizuoja kiekvieną, kuris priartėja prie jos apaugusio medinio namelio, keršydama tiems, kurie ją nuskriaudė.
5. Marie Laveau
Viena garsiausių raganų istorijoje yra Marie Laveau, kuri gyveno nuo 1794 iki 1881 m., ir tiksliausiai galėtų būti apibūdinama kaip vudu šventikė. XIX a. ji valdė raganų pasaulį Luizianos (Naujasis Orleanas, JAV) širdyje ir paliko palikimą, kuris iki šiol daro įtaką visam miestui.
Dėl jos legendinių ritualų ir apeigų žmonės iš viso pasaulio atvykdavo pas ją patarimo ir palaiminimo.
Tačiau Marie Laveau kelionė link vudu (kitomis kalbomis – „voodoo“, „vodou“ arba „vodoun“) karalienės titulo nebuvo lengvas. Gimusi vergovėje, ji susidūrė su didžiuliais sunkumais ir rado stiprybės giliame ryšyje su dvasiomis bei tikėjime magija.
Marija nebuvo eilinė burtininkė – ji buvo atsparumo ir stiprybės simbolis. Ji taip pat buvo įsitraukusi į Naujojo Orleano socialinę ir politinę sceną. Pasinaudodama savo vudu karalienės statusu, ji kovojo už miesto atstumtųjų bendruomenių teises, įrodydama, kad yra ne tik garsi ragana – ji buvo jėga, su kuria reikia skaitytis.
Spėjama, kad jos magijoje susipynė katalikiškos ir afrikietiškos dvasinės tradicijos. Jos vudu, magijos ir gydomųjų žolelių žinios buvo labai gerbiamos tiek baltųjų, tiek ir juodaodžių klientų tarpe, trokštančių išpildyti savo norus.
M. Laveau magiškus ritualus padėjo atlikti žmonių tinklas, kurį ji subūrė dirbdama viešnamio „madam“ (viešnamio savininke) ir kirpėja po to, kai paslaptingomis aplinkybėmis mirė jos pirmasis vyras, imigrantas iš Haičio Žakas Parisas. Be to, teigiama, kad ji turėjo gyvatę, pavadintą afrikietiško dievo vardu Zombi ir kurią apsivyniodavusi aplink save šokdavo.
Po jos mirties jos kapavietėje siautėjo vandalizmas, nes daugelis lankytojų tikėjo, kad Laveau dvasia išpildys norus, jei ant jos kapo nupieš „X“. Šiandien norint patekti į kapines, kuriose ji palaidota, būtina keliauti su gidu. Iki šiol žmonės lanko jos kapą, meldžiasi ir palieka dovanų, tikėdamiesi, kad ji padės jiems iš pomirtinio gyvenimo.
Neseniai Angela Bassett įkūnijo ją „Amerikietiškoje siaubo istorijoje“ („American Horror Story“).
6. La Voisin
Kotryna Monvoisin, dar žinoma kaip La Voisin, yra gerai žinomas vardas garsių XVII a. Prancūzijos raganų pasaulyje, ji savo tamsiaisiais menais ir alchemija valdė Paryžiaus nusikalstamą pasaulį.
Ji taip pat vertėsi medicina, įskaitant akušeriją ir abortus, maišė eliksyrus ir nuodus, spėliojo likimus ir rengė juodąsias mišias, per kurias klientai galėdavo pasitarti su velniu.
Elitas negalėjo atsigėrėti jos eliksyrų ir burtų, skirtų valdžiai ir turtams pritraukti. Tačiau trokšdama didesnio pripažinimo, ji pasinėrė į juodosios magijos ir draudžiamų ritualų pasaulį.
Nepaisant savo šešėlinės reputacijos, ji buvo sudėtinga asmenybė, besiskinanti kelią vyrų dominuojamoje visuomenėje. Jos juodieji menai buvo išgyvenimo taktika nelygybės pasaulyje, tačiau ji taip pat siūlė pagalbą tiems, kuriems jos reikėjo.
Ji taip pat buvo viena iš „Affaire des poisons“, sektos, kuri nuodijo daug Prancūzijos aristokratijos narių ir planavo nunuodyti karalių Liudviką XIV, vadovių. Garsiausia jos klientė buvo karaliaus meilužė Madame de Montespan. Būtent Montespan įsakymu La Voisin bandė nunuodyti karalių už jo neištikimybę.
XVI a. septintojo dešimtmečio pabaigoje Prancūzijos gatvėse kilo baimė dėl nuodijimo ir raganavimo, buvo suimta daug sėkmingai veikusių aiškiaregių ir nuodytojų, tarp jų ir La Voisin. Nuteista už raganavimą 1680 m. ji buvo viešai sudeginta.
7. Madam Blavatskaja
XIX a. madam Blavatskaja buvo gerai žinoma asmenybė ezoterikos srityje, išlaikanti stiprią poziciją tarp garsių raganų.
Jos mokymai ir raštai apie mistiką ir okultizmą ne tik formavo to meto judėjimą, bet ir paliko neišdildomą įtaką ateinančioms kartoms. Madam Blavatskajos kelionė į nušvitimą prasidėjo jaunystėje nuo mistinių vizijų, kurios ją reikšmingai sukrėtė.
Nepaisant to, kad į ją žvelgė tiek mokslininkų, tiek religinių bendruomenių atstovai, ji ir toliau tikėjo antgamtiniais reiškiniais ir metė iššūkį tradiciniams įsitikinimams.
Vienas žymiausių jos kūrinių „Slaptoji doktrina“ yra pagrindinis nušvitimo ir tiesos ieškojimo vadovas. Jis skatina žmones mąstyti nestandartiškai, kai kalbama apie tikrovės ir dvasingumo supratimą.
8. Malin Matsdotter
„Didžiuoju sambrūzdžiu“ vadinamas didžiausias raganų teismas Švedijos istorijoje demaskavo švedų našlią Malin Matsdotter.
1676 m. liepą Malin Matsdotter buvo apkaltinta raganavimu ir tai atskleidė jos pačios šeima. Matsdotter dukterys apkaltino motiną pagrobus jų vaikus ir nusivedus juos į šėtonišką sabatą. Matsdotter buvo pripažinta kalta dėl dukterų parodymų ir religinių žinių bei maldų stokos.
Matsdotter kartu su Anna Simonsdotter Hack tapo paskutiniais žmonėmis, kuriems Stokholme buvo įvykdyta mirties bausmė už raganavimą.
Nors paprastai raganoms būdavo nukertamos galvos arba jos būdavo pakariamos iki gyvos galvos, teismas nusprendė Matsdotter skirti kitokią bausmę, nes ji atsisakė pripažinti savo kaltę. Anna prašė atleidimo, o Matsdotter tvirtino esanti nekalta ir taip tapo vienintele Švedijos ragana, sudeginta gyva.
Vienas vietinis gyventojas pranešė, kad kai liepsnos apėmė jos kūną, Matsdotter nerėkė ir neatrodė, kad jai skauda – kai kuriems tai buvo įrodymas, kad ji iš tiesų buvo ragana.
9. Laurie Cabot
Dar viena visame pasaulyje įžymi ragana yra Laurie Cabot. Jos įtaka šiuolaikinei raganų bendruomenei suformavo mūsų šiandieninį požiūrį į magiją.
Laurie filosofija – tai gilus ryšys su gamta ir senosiomis tradicijomis. Ji raganavimą laiko šventa kelione, kuri keičia mus iš vidaus. Net ir šiandien Laurie įkvepia viso pasaulio raganas, skatindama mus visus pasinaudoti savo natūralia magija ir priimti tai, kas iš tikrųjų esame.
10. Tituba
Kai kalbama apie garsiąsias raganas, Tituba yra vienas iš vardų, kurio negalima nepaminėti. Ji gyveno XVII a. kolonijiniame Masačusetse (JAV) – epicentre viso to, kas nulėmė liūdnai pagarsėjusius 1692 m. Salemo raganų teismus.
Tituba kilo iš Barbadoso ir buvo atvežta į Amerikos koloniją, kur pateko į Salemo kaimelio dvasininko kunigo Samuelio Parriso vergiją.
Ji buvo pirmasis žmogus, kurį Elizabeth Parris ir Abigail Williams apkaltino raganavimu ir privertė prisipažinti dėl dalykų, kurių ji net nepadarė.
Praktikuodama liaudies magiją, ji iš esmės tapo atpirkimo ožiu dėl visų to meto žmonių jaustų baimių ir prietarų. Iš pradžių Tituba neigė bet kokias savo sąsajas su raganavimu, tačiau, kaip ir daugelio kaltinamųjų, jos valia greitai buvo palaužta. Tituba prisipažino dalyvavusi okultiniame rituale, sakydama, kad ji iškepė raganų pyragą, norėdama padėti savo šeimininkei Elizabetai Parris.
Tituba pagražino savo prisipažinimą, pridėdama detalių apie tarnystę velniui, skraidymą ant lazdos ir tai, kad juodas šuo jai liepė pakenkti vaikams. Jos parodymai buvo ne tik keistoki, tačiau ir bauginantys, nes Tituba teigė, kad privertė mergaites pasirašyti velnio knygoje. Tituba kartu su daugeliu kitų moterų buvo įkalinta beveik metams, tačiau jai pavyko netapti viena iš moterų, pakartų už raganavimą.
Tituba metus praleido kalėjime, nes jos šeimininkas nesumokėjo už jos paleidimą. Galiausiai 1693 m. nežinomas asmuo nupirko Titubą, sumokėdamas kalėjimui. Po to apie šią moterį daugiau niekas nebegirdėjo.
11. Isobel Gowdie
1662 m. už raganavimą teisiama ir nuteista mirties bausme, Isobel Gowdie pagarsėjo labai išsamiu prisipažinimu, kurį ji davė savo noru, nekankinama, kaip daugelis kitų to meto moterų.
Gowdie buvo jauna namų šeimininkė, gyvenusi Auldearne, Aukštutinėje Škotijoje. Jos prisipažinimai apie jai priklausiusių raganų veiklą, įskaitant tariamą gebėjimą virsti gyvūnais, suteikė daug informacijos apie to meto Europos folklorą, susijusį su raganavimu.
Ji taip pat tvirtino, kad ją „linksmina“ fėjų karalienė savo namuose „po kalvomis“. Kai kurie spėlioja, kad Gowdie prisipažinimas galėjo būti psichozės padarinys arba gudrybė siekiant švelnesnės bausmės.
12. Jenny Greenteeth
Jenny Greenteeth yra gerai žinomas anglų folkloro personažas, ypač tokiuose regionuose kaip Lankašyras, Češyras ir Šropšyras.
Tarp garsių raganų ji išsiskiria kaip grėsminga vandens kelių dvasia, persekiojanti tvenkinius ir upes, kad išgąsdintų neatsargius praeivius. Tėvai pasakoja istorijas apie ją, kad būtų tikri, jog jų vaikai yra saugūs būdami šalia vandens.
13. Morgan le Fay
Morgana le Fėja (Morgan le Fay), dar žinoma kaip Morgana, buvo ne tik karaliaus Artūro pusseserė. Ji buvo gamtos jėga. Jos legendiniai burtai ir gebėjimai keisti pavidalą yra folkloro kūrinys.
Ši legendinė ragana yra fėjų karalienė – žavinga ir graži burtininkė, užimanti svarbią vietą legendose apie karalių Artūrą. Morgana yra siejama su airių deive Morigana (Morrigan), kuri simbolizuoja kartą, mirtį ir vaisingumą.
Ankstyvuosiuose kūriniuose, kuriuose vaizduojama Morgana le Fėja, pavyzdžiui, XII a. prancūzų poeto Chreiten de Troye kūriniuose, ji apibūdinama kaip geranoriška ragana ir galinga karaliaus Artūro gydytoja.
Tik XIII a. jos charakteris išsiplečia iki antiherojės. Ji tampa Merlino mokine ir meiluže. Buvo tikima, kad ji turi nepaprastų gebėjimų keisti pavidalą, virsti įvairiais monstriškais ir gražiais pavidalais, tokiais kaip karalienė, fėja, karalaitė ir undinė.
Jos pasakojimo virsmą į klastingą ir manipuliatyvią raganą greičiausiai paskatino krikščionių prietarai dėl nereligingos moters gydytojos, turinčios didelių galių.
Iš kitų garsių raganų ji išsiskyrė ypatingais gebėjimais – ji ne tik praktikavo tamsiąją magiją, bet, pasak kai kurių pasakojimų, išmanė ir apie gydomąsias žoleles.
Morganos palikimas įrodo moterų atsparumą pasaulyje, kuriame dominuoja vyrai, todėl ji yra tiek folkloro, tiek ir literatūros ikona.
14. Dion Fortune
1890 m. gimusi Violet Mary Firth, Dion Fortune buvo britų okultistė, krikščioniškoji kabalistė, teosofė, ceremonijų magė ir rašytoja, daugelio laikoma šiuolaikinės magijos pradininke. Ji daug rašė apie okultizmą tiek grožinės, tiek negrožinės literatūros kūriniuose.
1924 m. Dion įkūrė „Vidinės šviesos broliją“ – magišką draugiją, kuri užsiėmė religine filosofija ir alternatyvia realybe. Ji atrado okultizmą dirbdama Freudo analitike ir įstojo į Auksinės aušros hermetinį ordiną. Juo nusivylusi, ji įkūrė savo ezoterinį ordiną.
Per savo gyvenimą Dion Furtune parašė septynis okultinės ir fantastinės tematikos romanus, kurie skaitytojus įšventino į okultizmą bendraujant su jų pasąmone. Šie romanai, ypač „Jūrų šventikė“ (angl. „The Sea Priestess“) ir „Mėnulio magija“ (angl. „Moon Magic“), padarė įtaką tokioms grupėms kaip Wicca – šiuolaikiniam pagoniškam naujajam religiniam judėjimui.
Dion mirė 1946 m., palikusi savo magišką draugiją, kuri išliko iki šių dienų. Ronaldas Huttonas savo knygoje „Mėnulio triumfas: Šiuolaikinio pagoniškojo raganavimo istorija“ (angl. „The Triumph of the Moon: A History of Modern Pagan Witchcraft”) ją laiko „svarbiausia XX a. pradžios britų okultizmo moteriška figūra“.
15. Motina Šipton
Motina Šipton (Mother Shipton) arba Uršulė Southeil, kaip ji iš tikrųjų buvo vadinama, yra svarbi anglų folkloro dalis. XVI a. pradžioje ji buvo gerai žinoma aiškiaregė, pranašaudavusi šiurpą keliančius dalykus.
Vietiniai gyventojai Motiną Šipton dėl jos bjaurumo ir išsigimimo vadino „raganos veidu“. Daugelis tikėjo, kad ji buvo įtariamos raganos Agatos Southeil ir velnio duktė. Nepaisant jos išvaizdos, Motina Šipton buvo laikoma didžiausia Anglijos aiškiarege ir net lyginama su Nostradamu.
Ją vadino Jorkšyro Sibile, nes ji gebėjo nuspėti viską – nuo stichinių nelaimių iki politinių dramų. Jos pranašystės buvo tarsi žvilgsnis į ateitį. Kai kuriose Motinos Šipton pranašystėse nuspėjama daug šiuolaikinių įvykių ir reiškinių; teigiama, kad ji išpranašavo Ispanijos armadą, Didįjį Londono marą, Didįjį Londono gaisrą, Škotijos karalienės Marijos egzekuciją ir net internetą.
Kitaip nei daugelis kitų garsių raganų, Motina Šipton nesulaukė niūraus likimo – ji mirė natūralia mirtimi ir 1561 m. buvo palaidota Jorko pakraštyje.
16. Pamela Coleman Smith
Pamela Coleman Smith, dažnai nepastebima tradiciniame raganų folklore. Tačiau ji yra svarbi figūra mistiniame pasaulyje.
Pamela išgarsėjo savo nuostabiomis iliustracijomis Rider-Waite-Smith Taro kortų kaladėms. Jos piešiniai išpopuliarino būrimą Taro kortomis kaip spėjimo ir savirefleksijos priemonę.
Taigi, nors ji ir nemaišo raganiškų katilų ar nekalba burtų, Pamela Coleman Smith vis tiek užsitarnavo vietą tarp garsių raganų, nes yra visiška ezoterinio meno srities vizionierė.
Žinomiausių raganų palikimas
Šios nepaprastos moterys, nuo pavidalą keičiančių gundančių moterų iki šiuolaikinės magijos pradininkių, paliko neišdildomą pėdsaką antgamtiškame pasaulyje. Visų jų istorijos rodo, koks sudėtingas ir gilus gali būti žmogaus gyvenimas. Savo kelionėje link nušvitimo, jos susidūrė su didžiuliais iššūkiais, pergalėmis ir patyrė ne vieną širdgėlą.
Deja, daugelis jų buvo žiauriai nubaustos už protestavimą prieš ribojančias, suvaržančias ir slegiančias paradigmas.
Nepaisant to, raganos išliko per visą istoriją, o šiandien, kai moterys aistringiau nei bet kada anksčiau teigia, kad šis archetipas yra dažnai jas apibrėžiantis simbolis, raganos sulaukia dar didesnio populiarumo.
Taigi, nuostabu, kad po tiek šimtmečių garsios raganos vis dar traukia mūsų dėmesį. Pasaulyje, kuriame magija kartais užleidžia vietą baimei ir nesupratimui, belieka imti pavyzdį iš šių garsių raganų ir pabandyti savyje įžiebti magišką kibirkštį. Juk kiekvienas savyje turime šiek tiek magijos!
© D@G
